Iðleistas unikalus albumas: Vilniaus Verkiø Kalvarijø maldos ir giesmës

Lietuvos piligrimø bendrija iðleido unikalø keturiø kompaktiniø plokðteliø albumà – Vilniaus Verkiø Kalvarijø maldos ir giesmës. Albumo sudarytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, giesmes atliko Vilniaus arkikatedros bazilikos Senøjø giesmiø ansamblis (vadovë J. Bukantaitë).

Kalvarijos kelio ir jo stoèiø apmàstymas yra sena Katalikø Baþnyèios tradicija, paplitusi visame pasaulyje. Nuo seno yra garsios kai kuriose vietovëse pastatytos koplyèios, kurias jungia kryþiaus kelio atkarpa, nuþymëta tikinèiøjø maldomis, dëkojimais ir praðymais. Vilnieèiams ir piligrimams ið kitur yra ypaè brangios Vilniaus Kalvarijos su 35 koplyèiomis, pastatytomis vaizdingoje Verkiø vietovëje.

1661 m. Vilniaus vyskupas J. Belozaras iðsivadavimui ið rusø okupacijos atminti pavedë kapitulai nedelsiant pasirûpinti kalvarijos steigimu ir pakvietë ið Liublino dominikonus, kurie pastatë pirmàsias Kryþiaus kelio koplyèias Vilniaus Verkiø apylinkëse. Pirmoji medinë baþnyèia bei 35 koplyèios pastatytos iki 1669 m., taèiau kalvarijos pradëtos lankyti ir anksèiau. Vilniaus kalvarijø baþnyèios, 35-iø stoèiø Kryþiaus kelio bei Sopulingosios Dievo Motinos takeliø atidarymas ávyko 1669 m. per Sekmines. Kalvarijø steigimo darbus baigæs Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega jas pavadino Vilniaus Verkiø kalvarijomis, siekdamas atskirti nuo kalvarijø, esanèiø Þemaitijoje.

1850 m. dominikonø vienuolynas caro valdþios ásakymu buvo uþdarytas, vienuoliai persikëlë á Trakus, o baþnyèia tapo parapine, bet Vilniaus kalvarijø Kryþiaus kelias tapo visos Lietuvos, ypaè Vilniaus kraðto lietuviø, gudø ir lenkø piligrimø lankymo vieta. Ið carinës Rusijos atgavus laisvæ, visi, kas tik galëjo, keliaudavo á Vilniaus Verkiø kalvarijas. Eidavo ir vaþiuodavo ne tik ið Lietuvos, bet ir ið Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos.

1941 m. bolðevikai uþdraudë lankyti Vilniaus Verkiø kalvarijø kryþiaus kelià. Ši vieta panaudota prieðlëktuvinei gynybai. 1962 m. sovietø valdþia beveik visas Kryþiaus kelio koplyèias iðsprogdino (liko tik 4 ðalia baþnyèios esanèios koplyèios), o 1963 m. – galutinai sugriovë. Kiek anksèiau buvo nugriauta ir prie Þaliojo tilto stovëjusi koplytëlë su kryþiø neðanèio Kristaus figûra, ilgà laikà rodþiusi piligrimams kelià á Vilniaus Verkiø kalvarijas. Taèiau sovietinë valdþia neástengë sulaikyti maldininkø, kurie akmenëliais paþymëjo buvusiø koplytëliø vietas ir melsdamiesi bei pasitikëdami Dievo gailestingumu ir pagalba, bûreliais bei pavieniui ëjo kryþiaus kelià.

Atgavus nepriklausomybæ, 1990 m. Šv. Kryþiaus Atradimo baþnyèios klebono kun. Juliaus Baltuðio iniciatyva buvo pradëti Vilniaus Verkiø Kalvarijø koplyèiø atstatymo darbai. Vëliau ðiuos darbus tæsë kun. Raimundas Varaneckas ir kun. Kæstutis Latoþa. 2002 m. geguþës 19-àjà, Sekminiø dienà, lygiai po 40 metø, kardinolas A. J. Baèkis paðventino atstatytas kalvarijø Kryþiaus kelio stotis.

Kryþiaus keliø giesmiø giedojimo tradicija yra sena, perduodama ið kartos á kartà. Piligrimai giesmes raðydavo rankraðèiuose, spausdino maðinëlëmis. Kaip teigë Lietuvos piligrimø bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas, iðleistas albumas svarbus ne tik Kryþiaus keliø tradicijø puoselëjimui, bet ir graþi dovana visiems Vilniaus Verkiø kalvarijas lankantiems piligrimams. Kompaktinëse plokðtelëse áraðytos maldos ir giesmës ne tik lydës piligrimø, einanèiø Jëzaus Kristaus Kryþiaus keliu, þingsnius, bet ir padës iðreikðti padëkà ir maldas Dievo gailestingumui, praðyti palaimos mûsø kraðtui ir visam pasauliui.
Albumo pristatymas ávyks ðiø metø geguþës 14 dienà, penktadiená, 20 val. Vilniaus Verkiø kalvarijø Šv. Kryþiaus Atradimo baþnyèioje. Pristatyme dalyvaus albumo sudarytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Vilniaus Šv. Kryþiaus atradimo (Kalvarijø) baþnyèios klebonas kun. Virginijus Èesnulevièius, Lietuvos piligrimø bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas. Kryþiaus kelio giesmes giedos Vilniaus arkikatedros bazilikos Senøjø giesmiø ansamblio choristai. Kvieèiame dalyvauti.

Lietuvos piligrimø bendrijos informacija